Kaip ieškoti literatūros šaltinių ?

Jeigu jokių rekomendacijų negavote, vertėtų pradėti informacijos ieškoti nuo bendro pobūdžio veikalų. Akademinėse sintezėse radę segmentą, aktualų jūsų tiriamai temai, atkreipkite dėmesį į autoriaus paliktas nuorodas. Jos nukreips jus į pirminius šaltinius, kuriuose autorius ieškojo informacijos ir taip pradėsite kaupti savo literatūros šaltinių bazę.

Į literatūros šaltinius įtraukite įvairaus pobūdžio medžiagą: sintezes, monografijas, straipsnius, konferencijų medžiagą, jau anksčiau kitų studentų apgintus baigiamuosius darbus bei disertacijas.

Patartina informacijos paiešką pradėti nuo naujausio veikalo ar straipsnio jums aktualia tema. Juose rasite tiek naujausių tyrimų rezultatus bei interpretacijas, tiek nuorodas į senesnes, tačiau galimai dar nepasenusias publikacijas.

Peržiūrėkite, kokie veikalai jūsų mokslo šakoje laikomi klasikiniais. Teoretikai greičiausiai bus bent kažkiek palietę jums aktualią sritį. Tokie veikalai padės pradėti kontekstinti jūsų tyrimą, suteiks tam tikras tyrimo gaires ar teorinius rėmus, o klasikinio tyrimo citatomis papildytas jūsų darbas atrodys solidžiau.

Aiškiai konstatuokite, kokio pobūdžio yra jūsų tyrimas. Tą padarę, ieškokite kitų autorių, kurie užsiima tokio pobūdžio tyrimais ir peržiūrėkite jų darbus nepaisant to, kad tema gali būti visiškai nesusijusi su jūsų tiriama problematika. Pavyzdžiui, jei tiriate konkretaus asmens gyvenimą ir veiklą, t.y. atliekate biografinį tyrimą, pažiūrėkite, kaip tokius tyrimus atlieka kiti mokslininkai, užsiimantys biografistika. Taip susipažinsite su tokios specifinės srities tyrimo metodologija, teoriniais aspektais, tyrimo plėtojimo ir struktūrizavimo alternatyvomis.

Pradėti paiešką taip pat galima paprasčiausiai įvedus raktinius jūsų temos žodžius į universiteto bibliotekos ar bendrą bibliotekų elektroninį katalogą (www.libis.lt). Vykdydami tokio pobūdžio paiešką, ilgainiui išgryninsite raktines frazes ar žodžius, kurie geriausiai apibūdina jūsų tyrimą. Nepamirškite, kad bibliotekos elektroniniame kataloge atsiduria tik naujausi gauti leidiniai bei seni leidiniai, kuriuos kažkas buvo užsisakęs. Todėl seniai išleistos knygos, kurių pastaruoju metu niekas neužsisakė, ne visada būna įtrauktos į elektroninį katalogą. Todėl neradus tokiame kataloge senesnio leidinio, pasinaudokite bibliotekoje esančiu korteliniu katalogu.

Visuomet galite pasinaudoti tokiomis paieškos sistemomis, kaip Google Books ar Google Scholar, kuriose rasite nuorodas į įvairiakalbę literatūrą ar straipsnius. Su leidėjų sutikimu, vis daugiau mokslinių straipsnių tampa visuotinai prieinami per Google Scholar.

Žinoma, raktinius žodžius galite įvesti ir į paprastą interneto paieškos sistemą, tačiau gauti rezultatai ne visada gali būti patikimi. Pradedančiajam tyrėjui pasitarnaus ir itin kritikuojama laisvoji enciklopedija Vikipedija. Žinoma, nereikėtų jos naudoti kaip šaltinio, o juo labiau dėti nuorodas į Vikipedijos straipsnius. Tačiau šios enciklopedijos straipsniai naudingi tuo, kad pateikia koncentruotą bendrą informaciją bei nuorodas į literatūrą, kuri temos naujoką gali užvesti ant kelio. Tuo pačiu principu galite naudotis ir kitomis enciklopedijomis ar bendraisiais informaciniais leidiniais.

Universitetų bibliotekos paprastai turi prieigą prie tarptautinių duomenų bazių, kuriose galima rasti publikacijas iš visame pasaulyje leidžiamų mokslinių leidinių. Leidiniuose pateikiami straipsniai, kuriuos recenzavo ir įvertino kiti mokslininkai, todėl jais tikrai galima pasitikėti. Tokiose duomenų bazėse rasite paieškos laukelį, kurį taip pat galite užpildyti raktinėmis frazėmis. Skirkite laiko tokioms duomenų bazėms, jų turiniui išsinagrinėti. Išbandykite įvairias paieškos funkcijas. Naudokitės išplėstine, o ne paprasta paieška. Kaitykite ieškomas frazes bei formuluotes. Jeigu rašote apie kovos už moterų teises judėjimus, pabandykite į duomenų bazę įvesti įvairius derinius: women rights, women‘s liberation, feminism, feminist movement, female rights, social movements, human rights ir panašiai.

Susiradę aktualių knygų ir straipsnių, peržiūrėkite puslapio apačioje ar skyriaus pabaigoje pateiktas nuorodas. Jos nukreips jus į tai, kokią literatūrą mokslininkai, tiriantys jums artimas temas, naudoja. Galimai rasite nuorodų į jums dar nežinomus straipsnius ar knygas, kurias taip pat galėsite įtraukti į savo literatūros sąrašą.

Nepamirškite įtraukti ir kontekstinę literatūrą. Ji pasitarnaus bandant suprasti jums aktualius procesus, be to, rašant darbą, būtina pateikti kontekstą. Taigi jeigu rašote žinomo žmogaus, pavyzdžiui, menininko biografiją, susipažinkite su to laikotarpio meno pasiūla ir paklausa, kasdienėmis aktualijomis, ekonomine ir politine šalies padėtimi jums aktualiu laikotarpiu ir panašiomis bendromis problemomis, kurios galėjo paveikti jūsų tiriamo asmens aspiracijas pasirinkti konkrečią meno sritį, priimti tam tikrus sprendimus ir panašiai.

Nesistenkite surinkti ir perskaityti visų šaltinių, bent kiek paliečiančių jūsų temą, nes tam prireiks dar trijų – keturių studijų metų. Prioritetizuokite literatūrą, aiškiai matykite svarbiausias jos kryptis ir plėtojamas idėjas, tyrimui taikytiną metodologiją ir galimus sunkumus. To tikrai užteks, kad parašytumėte gerą mokslinį tekstą.

Grįžti