Kaip Įvertinti literatūros šaltinio patikimumą?

Pradedant rašyti rašto darbą vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti reikiamos informacijos surinkimas ir analizė.  Jeigu aktualia tema (iš pirmo žvilgsnio) informacijos yra daug, iš karto apsidžiaugti nereikėtų. Gali būti, kad ne visi šaltiniai yra patikimi ir tinkami naudoti. Kaip atskirti patikimą informacijos šaltinį nuo nepatikimo?

Tai yra ir mūsų rašytojų- konsultantų komandos kasdienybės dalis: mes patys nuolat ieškome reikalingos literatūros, analizuojame mokslinius šaltinius, atliekame teorinę analizę, o taip pat teikiame konsultacijas tiek literatūros sąrašo, tiek ir kitais su Jūsų rašto darbu susijusiais klausimas. Taigi, Patarti galime ir šiuo klausimu.

Rašant mokslinę analizę svarbu suvokti, kokie reikalavimai keliami mokslinio stiliaus tekstui. Tokiems tekstams taikomi žymiai aukštesni standartai negu paprastiems rašiniams – netgi kai kurių sričių žurnalistai turi mažiau suvaržymų. Supratę, kokio teksto iš jūsų tikimasi, suprasite ir ko turėtumėte ieškoti tuose tekstuose, kuriais remiatės.  Jeigu paremsite savo argumentus nepatikimais informacijos šaltiniais, akademinėje bendruomenėje jūsų taip pat nevertins rimtai.

Visų pirma atkreipkite dėmesį į tai, kur šaltinis publikuotas. Ar tekstas paskelbtas moksliniame žurnale, universiteto leidžiamame periodiniame leidinyje ar kitame su moksliniais tyrimais susijusios įstaigos leidinyje? Maža tikimybė, kad recenzuojamuose leidiniuose spausdinami straipsniai bus moksliškai nepatikimi. Tokius straipsnius rašo savo srities profesionalai tam, kad suinteresuotą bendruomenę supažindintų su naujais tyrimais, aptikta medžiaga ar naujais „požiūrio kampais“. Tokie tekstai paprastai būna recenzuoti kitų mokslininkų, kurie įvertino pasirinktas tyrimo metodologines prieigas, naudotus šaltinius ir patvirtino, kad straipsnis atitinka akademiniam tekstui keliamus reikalavimus.

Patikimų mokslinių tyrimų rašomai analizei galite ieškoti duomenų bazėse, kuriose taip pat talpinami suskaitmeninti moksliniai žurnalai ir atskiri tyrimai. Paprastai prie jų prisijungti galima tik susimokant mokestį. Reikalingos informacijos šiandien galima susirasti įvairiais būdais. Tačiau internete rastais straipsniais reikėtų naudotis itin atsargiai: įvairiuose portaluose tekstus patalpinti gali (faktiškai) bet kas. Jei internete rastas straipsnis apsuptas pašalinių reklamų, iššokančių langų, puslapio dizainas pigus ir prastas, tokiame tinklapyje skelbiamas tekstas beveik garantuotai nebus patikimas. Žinoma, nepatartina visiškai pasitikėti ir patikimai atrodančiuose internetiniuose puslapiuose pateikta informacija.

Informacinių technologijų amžiuje vis daugiau mokslinių žurnalų yra skaitmeninami tam, kad taptų prieinami platesnei auditorijai. Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas straipsnį internete paskelbė. Jeigu informacija paskelbta valstybinės įstaigos puslapyje, ji greičiausiai bus patikima. Kitais atvejais reikėtų patikrinti, kokia institucija ar organizacija tą medžiagą publikuoja. Privataus asmens paskelbtas tekstas nebus patikimas šaltinis, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos paskelbta medžiaga naudotis rašant bakalaurinį darbą galima. Organizacijos, kovojančios už mažumų ar gyvūnų teises, paprastai linkusios skelbti informaciją, kuri patvirtintų jų egzistavimo prasmę ir atitiktų idėją. Taigi, tokiomis publikacijomis pasitikėti taip pat nereikėtų. Internetiniuose portaluose, be abejonės, galime rasti ir naudotinos medžiagos. Pavyzdžiui, portale www.15min.lt dažnai skelbiami profesionalių istorikų moksliniais tyrimais pagrįsti straipsniai įvairiomis istorinėmis temomis. Tokius straipsnius rašant galima cituoti prirašant nuorodą į interaktyvų šaltinį. Naudodamiesi naujienų portalų pateikiama medžiaga atkreipkite dėmesį į tai, ar portalas nebuvo susikompromitavęs, pateikęs nepatvirtintos ar nepagrįstos informacijos. Lietuvos naujienų agentūra ELTA paprastai pateikia kokybiškas žinias. Tačiau kiekvieną atvejį vis dėlto vertėtų patikrinti atidžiai.

Nei vienas save gerbiantis mokslinių tekstų autorius informacijos šaltiniu nenurodys „Vikipedijos“ (na, nebent jūs moksliškai tiriate pačią „Vikipediją“). Internetinė enciklopedija rašoma anonimiškai bei dažnai redaguojama. Tačiau kai kuriuose Vikipedijos straipsniuose pateikiamos nuorodos į jūsų rašomam rašto darbui galinčios praversti informacijos šaltinį. Susiradę reikiamą leidinį galėsite įvertinti jo kokybę bei patikimumą ir jį pacituoti. Taip galite elgtis su visais straipsniais, kuriuos randate internete. Tačiau jei informacija, kurią radote, nėra patvirtina mokslinėje literatūroje, t.y., jei radote ją tik viename abejonių dėl moksliškumo keliančiame leidinyje ar portale, tokios informacijos nenaudokite.

Nepasitikėkite savilaida. Jei mokslinį tyrimą išleido pats autorius, vadinasi, jo idėjos nei vienos leidybinės įmonės neįtikino tiek, kad tą darbą publikuotų. Tai reiškia, jog tokiam tyrimui trūksta mokslinio pagrįstumo. Taigi, niekada necituokite autorių, kurie patys save viešina. Taip pat venkite tyrime naudoti vadovėlius ar kitą pagalbinę literatūrą. Ją galima naudoti tik bendram kontekstui parodyti.

Atskirkite mokslinę literatūrą nuo nemokslinės. Mokslinių leidinių paskirtis – informuoti. Juose plėtojamos naujos idėjos, ginčijamos senosios, pasiūlomi nauji šaltiniai ir „požiūrio kampai“. Kai kurios mokslinėmis temomis parašytos knygos yra skirtos tam tikra tema sudominti plačiąją visuomenę, o ne informuoti akademinę bendruomenę. Mokslinę literatūrą paprastai leidžia universiteto ar susijusios, mokslines funkcijas vykdančios institucijos leidyklos. Privačios leidyklos dažniausiai leidžia plačiajai visuomenei skirtą literatūrą. Paprasčiausias būdas atskirti mokslinę literatūrą nuo nemokslinės – nuorodos. Moksliniam tekstui būdinga kiekvieną teiginį pagrįsti nurodant šaltinį, o tyrimą vainikuoja platus šaltinių ir literatūros sąrašas. Nemokslinėje literatūroje nuorodų nerasite.

Nenaudokite pasenusios literatūros. Žinoma, yra tokių dar prieš kelis dešimtmečius išleistų veikalų, kuriuose išdėstytos idėjos nėra pasenusios, o ir modernieji autoriai nesugeba to leidinio pranokti. Tačiau tokių tyrimų nėra daug, o savo srities specialistai visus juos žino. Pasidomėkite, ar jūsų tekstui aktualia tema nėra naujesnės literatūros. Taigi, cituodami nors ir prieš 10 metų išleistą knygą atkreipkite dėmesį, ar joje pateikiama informacija nėra pasenusi, o teorijos – paneigtos. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kiek kartų knyga buvo perleista. Jei reguliariai išeina naujas, pataisytas leidimas, vadinasi, knyga vis dar aktuali.

Įvertinkite straipsnio ar knygos autoriaus reputaciją. Kiekvienoje tyrimų srityje egzistuoja tam tikros figūros, kurių autoritetu neabejoja niekas. Pavyzdžiui, vykdydami istorinius-sociologinius tyrimuose visada galite cituoti Max‘ą Weber‘į ar Fernandą Braudelį, elitologijos tyrimų metu – Vilfredą Pareto. Naudodami jų darbus pademonstruosite savo mokslinę kompetenciją ir temos išmanymą. Kalbant apie šiuolaikinius autorius, atkreipkite dėmesį į žinomo mokslininko reputaciją. Nepaisant to, kad jo vardas gerai žinomas, pasidomėkite, kokiame kontekste jis prisimenamas. Visada atsiranda tokių mokslininkų, kurie kelia nepagrįstas teorijas ar spekuliuoja tyrimo medžiaga. Kokią mokslinę instituciją autorius atstovauja? Kokia jo tyrimų sritis ir ar skelbiamas straipsnis į ją patenka? Ką autorius anksčiau publikavo ir kaip tai buvo sutikta mokslo bendruomenėje? Paprastai mokslinius darbus kažkas recenzuoja; tokios recenzijos atsiranda internete arba specialiuose  mokslinės institucijos leidiniuose. Vertėtų peržiūrėti visų tyrime naudojamųknygų recenzijas. Recenzentas bus pastebėjęs, jei kuri nors tyrimo dalis ar teorija kelia abejonių, o atsižvelgę į tai galėsite adekvačiai leidinį įvertinti. Naudodamiesi http://citavimas.lituanistikadb.lt/internetiniu puslapiu galite patikrinti Lietuvos mokslininkų darbų citavimo kiekį. Pagal tai, kiek kartų straipsnis buvo pacituotas bei atkreipę dėmesį į jį citavusius žmones, galite spręsti apie teksto patikimumą ir ar verta jį įtraukti į savo bakalaurinio, magistrinio ar kito rašto darbo literatūros sąrašą.

Pažiūrėkite, kokiais šaltiniais knygos ar straipsnio autorius remiasi. Įvertinkite jų autoritetingumą ir patikimumą. Pasidomėkite teksto atsiradimo aplinkybėmis. Atkreipkite dėmesį ar autorius akivaizdžiai nereklamuoja kokios nors politinės partijos ar srovės, nėra šališkas, negina savo subjektyvaus požiūrio, jo vykdytas tyrimas nėra finansuotas suinteresuotų asmenų ar organizcijų. Pavyzdžiui, British Medical Journal 2013 m. uždraudė visus su tabako poveikio tyrimais susijusius straipsnius, finansuotus tabaku prekiaujančių kompanijų. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad į mokslinį tyrimą įtraukti trečiųjų šalių interesai diskredituoja tyrimą ir verčia abejoti jo rezultatais. Jeigu autorius akivaizdžiai yra šališkas, gina politinę (ar kitą) organizaciją bei kritikuoja jos oponentus, tokiu šaltiniu nepasitikėkite. Mokslinio teksto išvadose visų pirma turi atsispindėti autoriaus objektyvumas. Autoriaus šališkumą gali išduoti atitinkama retorika, kategoriškumas: jeigu straipsnio išvadose kas nors išskirstoma į gerą ir į blogą, teisingą ir klaidingą, tokio teksto savo baigiamajame darbe necituokite.

Šaltinio patikimumo įvertinimo lentelė:

Faktorius Mažiausiai patikimas Iš dalies patikimas Patikimas
Šaltinio tipas Internetinis portalas ar „blogas“(internetinis tinklaraištis, dienoraštis) Publikuotas tyrimas Oficialios universitetų, institucijų ir valstybinių organizacijų svetainės, jų leidžiami akademiniai leidiniai
Žinios apie autorių Nežinomas autorius Turintis žinių apie tiriamą temą Temos ekspertas
Publikavimo data Be datos Pasenęs Naujas arba neseniai pataisytas
Tyrimo „gilumas“ Dviprasmiški atsiliepimai Susilaukęs gerų atsiliepimų Recenzuotas ir patvirtintas kitų profesionalų
Cituojami šaltiniai Nėra nuorodų Patikimi šaltiniai Duodamos nuorodos į kitus patikimus ir dažnai cituojamus tyrimus
Objektyvumas Akivaizdus šališkumas Suinteresuotų asmenų ar organizacijų finansuotas tyrimas Neutralus

Grįžti