Plagijavimas. Kas tai yra ir ar verta plagijuoti?

Informacijos ir interneto amžiuje intelektinės nuosavybės apsaugos klausimas vis labiau aktualinamas. Šiais laikais informaciją susirasti yra labai lengva, tad dažnam kyla noras eiti paprasčiausiu keliu ir vos keleto kompiuterio klavišų paspaudimu ją tiesiog nusikopijuoti.

Egzistuoja keli informacijos plagijavimo būdai:

  • Rašto darbas ar jo dalis yra parašyta perrašant kito autoriaus darbą, pasisavinant jo mintis ir pateikiant kaip savo. Plagiatu tekstas bus laikomas, jei nenurodysite informacijos šaltinio ir neišskirsite teksto kabutėmis. Tad naudodami kitų autorių mintis nepamirškite jų įkelti į kabutes, pateikti aiškias nuorodas į cituojamą originalą.
  • Netinkamas perfrazavimas. Perfrazuotos informacijos pateikimas nenurodant šaltinio. Tobulinamos elektroninės plagiato patikros sistemos atpažįsta netgi perfrazuotą tekstą. Taigi nepaisant to, kad pakeitėte žodžių ar sakinių tvarką, vis tiek privaloma nurodyti minties autorių. Kadangi tai jau nebe citata, kabučių nereikia.
  • Netinkamas citavimas – lentelių ar kitų vaizdinių priemonių pateikimas nenurodant šaltinio. Nuorodos nepateikiamos tik tuo atveju, jei lentelėje ar diagramoje pateikta medžiaga yra surinkta ir apdorota paties tyrimo autoriaus. Visais kitais atvejais privaloma nurodyti iš kur lentelės paimtos.
  • Ankstesnių savo tekstų kopijavimas – nusirašymas nuo savęs, t.y., ankstesnių savo darbų dalių panaudojimas nepateikiant nuorodų. Nepaisant to, kad panaudotų minčių autorystė priklauso jums, plagiato patikros sistema vis tiek duomenų bazėje suras ir susies jūsų anksčiau rašytus darbus su naujuoju. Taigi, net ir tuo atveju, kai savo magistro darbe cituojate savo paties(-čios) bakalauro darbą, tai pažymėkite išskirdami kabutėmis ir nurodydami šaltinius.

Kiekvienas universitetas naudoja plagijavimo patikros sistemą, o studento darbe radę atitinkamą kiekį plagiato turi nuspręsti ar tai laikyti plagijuotu, nesavarankišku darbu. Sutikus, kad darbo negalima laikyti savarankišku, studentui neleidžiama jo ginti ir skiriamos universiteto studijų nuostatuose numatytos nuobaudos. Pavyzdžiui, tiek Vilniaus universiteto, tiek Mykolo Romerio universiteto studijų nuostatuose numatyta, kad studentas už plagijavimą yra šalinamas iš universiteto.

Ne visada universiteto taisyklėse aiškiai suformuluota, koks pasisavinto teksto kiekis lemia darbo laikymą plagiatu. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete speciali komisija nusprendžia ar abejonių sukėlusį darbą laikyti plagiatu, ar ne. Mykolo Romerio universiteto nuostatuose konkrečiai suformuluota, kad plagiatu laikomas toks darbas, kuriame pasisavintas kito autoriaus pažodinis tekstas nenurodant šaltinio arba jį nurodžius, bet teksto neišskyrus kabutėmis. Plagiuotas tekstas užima daugiau nei pusę puslapio, t.y. apie 900 spaudos ženklų (įskaitant tarpus). Atitinkamai perfrazuojant tekstą ir nenurodant šaltinio  plagiatu darbas laikomas, jei tokio teksto yra daugiau nei puslapis, t.y., 1800 spaudos ženklų (įskaitant tarpus).

 

Grįžti